Šiai dienai dažnas iš mūsų esame girdėję terminus “Pastatų ernerginio naudingumo sertifikavimas”, “Pastatų sertifikavimas” ar kitus panašiai skambančius pasakymus. Bet ar tikrai žinome, kas tiksliai yra tas Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas? Tad pradėkime viską nuo pradžių:
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas – tai:
teisės aktais apibrėžtas procesas, kuomet:
- Suskaičiuojamas faktinis pastato energijos suvartojimas;
- Pagal pastato energinį suvartojimą priskiriamas pastato energinis naudingumas;
- Įvertinus pastato energinį naudingumą, priskiriama pastato energinio naudingumo klasė (pastatai klasifikuojami į 7 klases: A, B, C, D, E, F, G. A klasė yra aukščiausia ir ji nurodo labai energiškai efektyvų pastatą, G klasė – žemiausia ir nurodo visiškai neefektyvų pastatą);
- Turint pastato energinio naudingumo klasę, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Pastatų sertifikavimas – kam jis reikalingas?
Tikriausiai kiekvienam pastato savininkui iškyla logiškas klausimas – o kam reikalingas tas Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas? Esminis Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo siekis – atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą, maksimaliai sumažinti energijos suvartojimą konkrečiam pastatui. Nauda aplinkai ir finansinė nauda pastato savininkui. Plačiau apie Pastatų sertifikavimo naudą skaitykite čia>>
Kokiais atvejais privalomas Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas?>>
Pastatų sertifikavimo skaičiavimo metodika
Skaičiavimo metodika skirta pastato energijos suvartojimui apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti.
Vertinant pastato energinį naudingumą, atsižvelgiama į šiuos skaičiavimo metodikos kriterijus:
- Šilumos nuostolius per pastato sienas, stogą, perdangas (virš nešildomų rūsių ir pogrindžių), atitvaras (kurios ribojasi su gruntu), išorinius langus, duris (taip pat dėl išorinių įėjimo durų varstymo);
- šilumos pritekėjimą iš išorės, vidinius šilumos išsiskyrimus;
- ilginius šiluminius tiltelius;
- elektros energijos suvartojimą pastate;
- energijos sąnaudas karštam vandeniui paruošti;
- pastato vėdinimą, jo sistemas.
Pastatų sertifikavimo ekspertų atsakomybė
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka asmuo, turintis teisę būti Sertifikavimo ekspertu (kaip tą apibrėžia reglamentas STR 2.01.09:2005 “Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“). Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą gali atlikti ir juridinis asmuo, tačiau sertifikatą pasirašo ir už sertifikavimo kokybę atsakingas pats Sertifikavimo ekspertas.
Plačiau apie Pastatų sertifikavimo ekspertų atsakomybes>>
Pastatų energinio naudingumo sertifikatas
Pastatų energinio naudingumo sertifikatuose nurodomi kontroliniai dydžiai, kad pastato savininkas galėtų palyginti ir įvertinti pastato energinį naudingumą. Prie sertifikato pridedamos rekomendacijos dėl ekonomiškai efektyvaus pastato energinio naudingumo gerinimo. Pastatų energinio naudingumo sertifikate turi atsispindėti ši informacija: pastato adresas, paskirtis, naudingas plotas, energinio naudingumo klasė, suminės energijos sąnaudos 1 m² pastato naudingojo ploto, šilumos šaltinis, sertifikato numeris, išdavimo data, galiojimo terminas, sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.
Pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimo trukmė ne ilgesnė kaip 10 metų.
